Shteti juridik
Lart Zgjedhjet Parlamenti Qeveria Opozita Ndarja e pus. Shteti juridik

 

Tė drejtat them.
Demokracia

Elementet themelore tė shtetit demokratik (VI): Shteti juridik

Zgjedhjet Parlamenti Qeveria
Opozita Ndarja e pushtetit Shteti juridik

TV

kursin themelor 1 kemi cekur se regjenti mund ta "lėshoj" programin qeveritar vetėm atėherė, kur t`i ketė marrė bateritė pėr telekomandėn e tij nga tė qeverisurit.

Mirėpo, me qėllim qė regjenti tė mos ketė mundėsinė tė bėjė ēfarė tė doj vetė gjatė kohės, nė tė cilėn i ka bjateritė, shteti demokratik ndėrmerr disa masa pėrkatėse. Nė mesin e tyre bėjnė pjesė ndarja e pushteteve dhe posaēėrisht lidhja e pushtetit nė tė drejtėn dhe ligjin, pra nė shtetin juridik, pėr tė cilin bėhet fjala nė tekstin nė vijim:

1 Ēka don tė thotė "shtet juridik"? 7 Siguria juridike
2 Lidhja nė tė drejtėn dhe ligjin 8 Ligjshmėria e administratės
3 Parimet themelore 9 Gjyqėsia administrative
4 Pavarėsia e jurispudencės 10 Vėshtirėsitė e shtetit juridik
5 Monopoli i juridiksionit 11 Gjyqėsia kushtetuese
6 Zhvillimi i shtetit juridik 12 Sovraniteti dhe shteti juridik

Njė tekst tjetėr merret me temėn "Tė drejtat themelore dhe demokracia":

Justitia Tė drejtat themelore qėndrojnė nė rapot tė tensionuar me demokracinė, dhe atė pėr shkak se ato e kufizojnė sovranitetin e popullit. Ato shėnojnė kufijtė e pushtetit, pėrkundėr faktit se ai del nga populli. Tė fituara me luftė dhe tė menduara nė fillim si tė drejta mbrojtėse tė qytetarit ndaj regjentit (mbretit, princit), ato sot pėrfshijnė edhe tė drejtat e pjesėmarrjes dhe tė drejtat sociale. Demokracia nuk mund tė paramendohet pa tė drejtat themelore

[informacione mė tė zgjėruara dhe materiale mbi temėn Tė drejtat themelore dhe tė drejtat e njeriut mund tė gjeni nė kompleksin tematik Tė drejtat e njeriut tė kėtij serveri edukues]

[Kreu i faqes]

Buchauszug

Shteti juridik: Lidhja e tėrė pushtetit nė drejtėsi dhe ligj

Ēka don tė thotė "shtet juridik"?

Njė demokracie liridashėse, e cila pohon bashkėvendosjen e shoqėrisė nė procesin e formimit tė vullnetit politik, i duhet pėrpunimi juridik. Demokracia dhe shteti juridik pėrbėjnė njė njėsi tė pandarshme. Nėn nocionin "shtet juridik" duhet nėnkuptuar tė gjitha parimet dhe mėnyrat procedurale, tė cilat garantojnė lirinė e individit dhe mundėsojnė pjesėmarrjen e tij nė jetėn politike. Shteti juridik paraqet tė kundėrtėn radikale tė shtetit policor apo tė shtetit arbitrar. Nė kėta tė fundit, individi jeton pandėrprerė i kontrolluar "nga lartė", nėn kėrcėnimin permanent tė ndėrhyrjes policore pėrmes aparatit tė gjithėpranishėm tė sigurimit shtetėror. Ai ndjehet gjithherė i kontrolluar dhe i vėzhguar nė mėnyrė dyshuese, nė ē`mėnyrė helmohet e gjithė bashkėjetesa njerėzore. Pėrkundėr maskimit dhe kujdesit, qytetarėt asnjėherė nuk mund t`i ikin dorės sė shtetit. Atij i cili ngacmon dispėlqimin e pushtetmbajtėsit i kanoset arrestimi dhe shikanimi, humbja e vendit tė punės apo internimi, pa pasur mundėsinė e realizimit tė kėrkesės pėr njė proces tė drejtė gjyqėsor. Nė rast se ai vihet para gjykatėsit, atij, gjykatėsi i paraqitet nė rolin e funksionarit tė udhėheqjes politike, pasi qė pavarėsia e jurispudencės nuk ekziston. Nė sisteme tė tilla juridiksioni paraqet vetėm njė nga nga shumė teknikave organizative me qėllim tė bėrjes tė disponueshėm tė "materialit njeri". Nė kėtė mėnyrė, qytetari i thjeshtė asnjėherė nuk e din nėse qysh prej kohėsh ka rėnė nė sy tė pushtetarėve. Vetė kjo pasiguri e shtyen atė nė varėsi dhe i jep ndjenjėn e tė qenit jo tė lirė. Nė anėn tjetėr, drejtėsia nė fushėn private mund tė funksionoj nė mėnyrė normale — edhe nė diktaturė dėnohen shkeljet e rregullave tė komunikacionit dhe vjedhjet. Mirėpo as kjo nuk ėshtė e gigurtė. Sepse tė gjitha kėto norma ligjore vlejnė zbatohen vetėm me urdhėr. Tek e fundit vendosė vetė diktatori apo partia shtetėėrore se ēka ėshtė ligjore e ēka jo.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Lidhja nė drejtėsi dhe ligj

Nė shtetin demokratik ndėrkaē edhe bartėsit e detyrave publike tė lidhur nė drejtėsi dhe ligj. Tė gjithė janė tė njejtė para tyre. Ēdonjėri ka mundėsi t`i mbrojė tė drejtat e veta edhe kundėr pushtetarėve, edhe nėse inostancat politike mundohet t`ia heqin kėtė tė drejtė. Kjo vlenė posaēärisht pėr tė drejtėn e shpalosjes sė lirė tė personalitetit. Ruajtja dhe sigurimi i kėsaj tė drejte paraqet kuptimin kryesor tė shtetit juridik. Pėr kėtė shkak ai kufizon tėrė aktivitetin e shtetit nė dobi tė lirisė sė qytetarėve. Zyrat guxojnė tė veprojnė vetėm nėse atyre u ėshtė ndarė mė parė kompetenca pėr kėtė. Kėtė kompetencė ato nuk mund t`ia ndajnė vetėvetes. Ajo duhet t`u jetė bartur atyre nga kushtetutaa dhe ligji. Nė kėtė mėnyrė shteti juridik paraqet njėkohėsisht edhe shtetin ligjor dhe kushtetues. Lidhja e autoritetit shtetėror nė tė drejtėn siguron hapėsirėn e lirisė sė qytetarit, sepse ai guxon tė ndėrhyj vetėm pėrmes autorizimit. Njė autorizim tė tillė mund ta miratoj vetėm pėrfaqėsia e popullit nė njė procedurė formale dhe nė pėrputhshmėri me kushtetutėn. Zbatimin e saj e ruan drejtėsia e pavarur. Nė kėtė mėnyrė ndarja e pushtetit dhe shteti juridik bėhen tė pandarshėm njėri prej tjetrit.

Miropo ajo qė vlenė pėr ndarjen e pushtetit nuk vlenė domosdoshmėrisht edhe pėr shtetin juridik. Ai nė asnjė mėnyrė nuk duhet kuptuar vetėm si institucion i kufizimit tė kontrollit tė shtetit. Ngjashėm si ndarja e pushtetit, e cila shtetin e bėn mė tė rrokshėm dhe mė tė hapur pėr qytetarin e uķnteresuar nė politikė, edhe shteti juridik i jep shtetit vėllimin dhe formėn, tė cilat qytetarit i bėhet e mundur llogaritja paraprake e veprimit tė shtetit dhe pėrgatitja pėr tė. Individi mund tė ndikoj nė mėnyrė tė vet dhe tė padetyrur nė rregullimin e jetės politike vetėm nė rendin shtetėror tė rregulluar nga kushtetuta dhe ligjet.

Qė tė dyja qėllimet, mundėsimi i aktivitetit demokratik dhe sigurimi i tė drejtave tė njeriut janė tė varura nė masė tė njejtė nga synimet e shtetit juridik. Tė dyja kėto aspekte duhet mbajtur gjithherė parasysh nė rast tė argumentimit tė procedurave tė shtetit juridik, tė cilat mund tė pėrmblidhen nė katėr parime themelore.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Parimet themelore

Pavarėsia e drejtėsisė

Kushtetuta shtetėrore-juridike e njė shoqėrie bazohet sė pari posaēėrisht mbi pavarėsinė e institucionale tė zbatimit juridik. Nė raportin e tij me tij me pushtetet tjera duhet tė mbretėroj ndarja mė strikte e pushteteve. Ekzekutives njejtė si legjislatives duhet t`i pamundėsohet intervenimi apo ushtrimi i presionit nė punėn e gjykatėsve. Pavarėsia individuale pėr gjykatėsin don tė thotė, se ai, nuk mund tė largohet apo tė ndėrrohet nga funksioni i tij pa dėshirėn e tij. Ai mund tė largohet nga detyra e tij vetėm nė rast tė largimit tė qartė nga drejtėsia apo nė rast tė korrupsionit, dhe atė vetėm pėrmes njė procedure tė veēantė gjyqėsore. Pavarėsia objektive i garanton gjykatėsit, qė gjatė kryerjes sė detyrės sė tij, tė mos jetė i nėnshtruar kurrfarė direktiveje. Ai ka pėr detyrė t`i shėrbej vetėm ligjit dhe drejtėsisė, e kėtė ai duhet ta interpretoj pa qenė i urdhėruar gjatė marrjes sė vendimeve tė tij nga prokuroria, qeveria apo nga njė gjyq tjetėr i lartė.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Monopoli i Juridiksionit

Pavarėsia e gjykatėsve sjellė pavarėsinė e juridiksionit vetėm pas sigurimit tė monopolit tė gjykatėsve gjatė zbatimit juridik. Sepse vendimi pėr pafajėsi i njė gjyqi nuk qon peshė nėse personi i liruar mund tė arrestohet dhe burgoset prapė nga policia, siē ka ndodhur shpesh gjatė sundimit tė Hitlerit dhe siē ndodhė akoma nė pjesė tjera tė botės. Nė kėtė mėnyrė, qeveria ushtron prakitikisht njė pushtet tė vetin penal pėrballė juridiksionit. Nė shtetin juridik nė anėn tjetėr, ēdo heqje lirie dhe ēdo ndėrhyrje e policisė nė sferėn ėshtė e kushtėzuar me autorizimin gjyqėsor. Pėr kėtė arsye, shteti funksional juridik, gjatė arrestimeve dhe bastisjeve tė shtėpive njeh vetėm vendimet gjyqėsore, dhe i ndanė ēdo tė akuzuari tė drejtėn e rregulluar qartė pėrmarrje nė pyetje nga ana e gjykatėsit dhe dėgjim juridik.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Zhvillimi i shtetit juridik

Nė shtetin modern juridik askush nuk guxon tė gjykoj nė dobi private. Pėr kėtė arsye, palėt nė konflikt, qė prej kohėsh janė munduar qė mbi konfliktin e tyre tė gjykojnė gjykatės tė pavarur. Kjo vlente posaēėrisht pėr kundėrshtitė nė mes qeverisė dhe nėnshtetasve tė saj. Kėrkesa pėr pavarėsinė e gjykatėsve dhe monopolin e tyre gjatė zbatimit juridik, historikisht ishte njė ndėr kėrkesat e para dhe mė urgjente, me tė cilėn nėnshtetasit u ngritėn nė luftėn e tyre pėr liri individuale kundėr pėrpjekjeve tė princėrve pėr krijimin e njė gjykate tė varur nga ata. Nė kėtė angazhim u vunė bazat e shtetit tė sotėm juridik. Dokumentet mė tė reja tė historisė kushtetuese britanike, jorastėsisht merren me vėrtetimin e pėrsėritur tė tė drejtave pėr liri tė shtresave dhe me sigurimin e tyre pėrmes tė ashtuquajturit "rule of law". Me kėtė synohej mundėsimi i sundimit tė ushtruar pėrmes gjykatėsve tė pavarur i drejtėsisė kundrejt pretendimeve apsolutiste pėr pushtet tė mbretit. Kėtij qėllimi i shėrbyen edhe e ashtuquajtura Magna Charta Libertatum e vitit 1215 dhe parasėgjithash Habeas Corpus Act e vitit 1679, e cili parasheh nė mėnyrė rigoroze marrjen nė pyetje tė tė arrestuarve nga ana e gjykatėsve brenda njė afati tė caktuar kohor.

[Kreu i faqes]         [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Siguria juridike

Me pavarėsinė e gjykatėsve pėrshkruhet vetėm njė nga parakushtet e shtetit juridik. Ai bazohet mbi parimin e pėrgjithshėm, sipas sė cilit i tėrė aktiviteti i shtetit ėshtė i matshėm dhe i parallogaritshėm. Siguria juridike mund tė ekzistoj vetėm atje, ku qytetarėt janė plotėsisht nė dijeni se ēka guxon tė bėj shteti dhe pėr ēka janė vetė pėrgjegjės. Kėtu bėn pjesė parimi themelor i shtetit juridik, sipas sė cilit askush nuk guxon tė dėnohet pa bazė ligjore — nulla poena sine lege — dhe ndalimi jo mė pak fundamental i lidhur me kėtė i ligjeve me ndikim prapaveprues. Pėrkrah ndalimit tė ligjeve me ndikim prapaveprues paraqitet pėr tė njejtin shkak edhe parimi i qartėsisė sė ligjeve. Nenet e paqarta janė tė palejueshėm nė shtetin juridik sepse ata shkatėrrojnė sigurinė juridike.

Nevojat e shtetit juridik kėrkojnė pėr kėtė arsye njė kujdes tė caktuar kundrejt tė gjitha tė ashtuquajturave nocione tė papėrcaktuara juridike. Edhe pse nė fakt asnjė ligjvėnie nuk mund t`i shmanget ballafaqimit me nocionet e pėrgjithshme si "besnikėri dhe mirėbesim" apo "normat e mira morale", nocioni i njohur tragjik "ndjenja e shėndoshė e popullit", i pėrdorur nė tė drejtėn nacional-socialist, tregon se ēfarė roli tė tmerrshėm mund tė luajnė nocionet e tilla tė paqarta nė juridiksionet arbitrare. Njė ligjvėnie e obliguar ndaj shtetit juridik do tė pėrpiqet pėr kėtė arsye gjithherė pėr arritjen e njė precizioni sa mė tė madh. Pėr tė plotėsuar kėrkesat e kėtij precizioni, shpesh do tė hiqet dorė nga formulave tė shkurtėra, nėse pėrmes tyre do tė rrezikohet qartėsia. Sepse vetėm nė kėtė mėnyrė mundėsohet ruajtja e sigurisė juridike. Nga kjo nuk mund tė heqė dorė asnjė shtet demokratik, i cili qytetarėve tė tij dėshiron t`u mundėsoj njė veprim tė lirė maksimal.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Ligjshmėria e administratės

Matja dhe mundėsia e llogaritjes paraprake e veprimit shtetėror si parakusht elementar i shtetit juridik kėrkon lidhjen e qeverisė dhe administratės nė ligje. Ēdo akt shtetėror duhet tė ketė bazė ligjore, bazė kjo e cila nga ana e saj duhet tė jetė e legjitimuar nė mėnyrė demokratike. Sipas parimit tė ligjshmėrisė sė administratės, kjo e fundit guxon tė veproj vetėm brenda kornizave, tė cilat asaj ia ka hapur shumica parlamentare. Kjo natyrisht se nuk don tė thotė, se ēdo akt i veēantė i administratės duhet arsyetuar me njė urdhėresė tė prerė ligjore. Ndėrtimet nė qytet tė njė prefekt tė zellshėm apo drejtori tė komunės, apo puna kreative e njė udhėheqėsi tė njė qendreje rinore nuk urdhėrohen nga asnjė ligj. Mirėpo korniza e autorizimit ligjor dhe e kompetencave duhet tė jetė e dhėnė. Shteti juridik nuk pėrjashton vetėpėrgjegjėlsinė krijuese tė administratės. Mirėpo nė rast tė njė pėrplasje pėrparėsi kanė ligjet, e jo dinamika individuale.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Gjyqėsia administrative

Parimi i ligjshmėrisė sė administratės kėrkon dėshminė e pėrhershme tė respespektimit tė ligjit. Fillimisht, kėtė detyrė kontrolluese Montesquieu i ndau parlamentit. Ky kontroll ndėrkaq mė vonė u tregua edhe mė i efektshėm pėrmes jurispudencės. Zgjėrimi aq i madh i administratės nė shtetin modern social e bėri tė domosdoshėm edhe zgjerimin dhe pavarėsimin gjithnjė e mė tė madh tė gjyqėsisė administrative. Asaj mund t`i drejtohet me ankesė ēdo qytetar, i cili ndjehet i dėmtuar nga njė akt i caktuar administrativ dhe ta detyroj nė kėtė mėnyrė rishqyrtimin tij (...). Qėllimi i kėsaj rregullore qėndron nė faktin, se preokupimi i zyrtarit administrativ pėr rishqyrtimin e mundshėm gjyqėsor pengon mendjelehtėsinė e tij gjatė marrjes sė vendimeve. Nė rast se megjithatė ndodhė njė gjė e tillė, atėherė rrjedhin proceset, tė cilat shpesh vazhdojnė gjatė, sepse konflikti mund tė bartet si nė gjyqėsinė e rregullt nėpėr tri instanca.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Vėshtirėsitė e shtetit juridik

Ky zhvillim i shtetit modern juridik ėshtė kritikuar shpesh pėrmes etiketimit tė tij si "shtet i rrugės gjyqėsore", duke synuar nė kėtė mėnyrė vuarjen nė pah tė plogėshtisė sė mėnyrės procedurale tė shtetit juridik, e cila, sipas kritikave nė fjalė, i hapė derėn sherreve dhe pengon harenė e zyrtarėve gjatė marrjes sė vendimeve. Kėto kritika duhet marrė parasysh, sepse ato bėjnė tė qartė kufijtė dhe ēmimin e shtetit juridik: Kontrolli gjyqėsor i veprimit administrativ bazohet nė kushte tė rėndomta parasėgjithash mbi kontrollin e rregullave tė pėrcaktuara tė procedurės dhe kompetencave. Respektimi i afateve, pjesėmarrja e tė gjithė tė prekurve apo marrja parasysh e rregullave tjera formale qėndrojnė nė plan tė parė tė proceseve gjyqėsore, derisa pėrmbajtjet faktike tė rastit nė radhė janė tė rishqyrtueshme vetėm nė kuptimin e njė keqpėrdorimi tė rėndė tė lirisė sė vlerėsimit. Nė shumė procese psh. kundėr vendimeve shkollore rreth notave apo kalimit nė njė klasė tjetėr, nga ana e gjykatėsve gjithherė ėshtė marrė parasysh liria pedagogjike e mėsuesit gjatė vlerėsimit tė diturisė sė nxėnėsve, ėshtė kontrolluar pėrdorimi formal, plotėsimi i konferencės pėr vlerėsimin e notave, parashtrimi me kohė i detyrave shkollore me shkrim apo dėshmia e mėnyrės, sipas sė cilės mėsimdhėnėsi ka ardhur deri tek notimi i tillė. Animi gjithnjė e mė i madh i prindėrve pėr sjelljen para gjyqit tė vendimeve shkollore ka shkaktuar formalizimin dhe ligjėsimin e vlerėsimeve shkollore, tė cilat shikuar nga kėndvėshtrimi pedagogjika shpesh janė kontraproduktive, mirėpo tė cilat paraqesin ēmimin e domosdoshėm tė nėnshtrimit tė tė gjitha vendimeve shtetėrore kontrollit gjyqėsor - e notat shkollore shpesh pėrcaktojnė edhe gjasat tjera nė jetė.

Shteti i rrugės ligjore dhe ligjėsimi mbretėrojnė edhe gjatė proceseve tė diskutueshme rreth ndėrtimit tė aeroporteve, centraleve bėrthamore apo autostradave, deponive tė mbeturinave apo zonave industriale. Ato shpesh kanė shkaktuar zvarritje dhe jo rrallė edhe shtrenjtimin e dukshėm tė projekteve apo edhe dėshtimin e tyre. Kėtu nuk duhet pėrmendur, se proceset e tilla, shpesh janė tė lidhura me shpenzime tė mėdha pėr pjesėmarrėsit, kėshtu qė "qytetari i thjeshtė", i cili nuk ka mundėsi tė paguaj avokatė tė mirė apo vlerėsues tė shtrenjtė, shpesh bie nė pozitė tejet tė palakmueshme, nė rast se pretendimi i tij i ligjshėm nuk ėshtė apsolutisht i qartė. Natyrisht se shteti diktatorial mund tė veproj mė shpejtė dhe nė mėnyrė mė tė pėrshtatshme. Gjatė vendosjes sė ndėrtimit tė rrugėve, atij nuk i duhet t`i dėmshpėrblej nė bisedimet e mėrzitshme dhe procedurat formale pronarėt e tokės. Mirėpo mu ky efektivitet mė i madh pėrmbanė nė vete rreziqe masive pėr lirinė e qytetarit. Ai i cili dėshiron mbrojtjen e shtetit juridik dhe me kėtė edhe sigurimin e lirisė dhe barazisė, duhet tė pajtohet me plogėshtinė, e madje edhe me ekzistimin e mundėsisė sė keqpėrdorimit tė shtetit tė rrugės ligjore dhe ta paguaj ēmimin pėr ligjėsimin e raporteve tona tė pėrditshme. Me kėtė pra nuk duhet kėrkuar heqjen e shtetit juridik, por sė tepėrmi uljen e ēmimit tė tij.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Gjyqėsia kushtetuese

Shteti juridik, per hirė tė demokracisė pėrcakton njė serė mėnyrash procedimi dhe mundėsi kontrollimi, tė cilat instancave publike i japin pėrmasat dhe formėn. Ai lidh politikėn nė ligjin dhe tė drejtėn, vė tė gjitha shprehjet e pushtetit nėn kontroll gjyqėsor  dhe siguron nė kėtė mėnyrė lirinė e qytetarėve. Ata ai nuk i detyron tė nėnshtrohen, por llogaritė nė bashkėpunimin e tyre vullnetar. Kjo shpesh mund tė jetė e papėrshtatshme pėr qeverinė dhe administratėn, mirėpo procedurat e komplikuara tė shtetit modern juridik nuk duhet refuzuar dhe diskredituar si diēka formale, edhe pse — siē shkruan Tocqueville — "njerėzit, tė cilėt jetojnė nė kohėra demokratike, ... nuk e vėrejnė lehtė dobinė e formave; ata i trajtojnė ato me njė pėrbuzje instiktive ... Format nxisin pėrēmimin, e shpesh edhe urrejtjen e tyre. Tė orientuar mė tepėr nė shijim lehtė dhe tė shpejtė, atyre u pengon ēdo barrierė qė pengon realizimit e shpejtė tė dėshirave tė tyre; edhe zvarritja mė e vogėl u pengon. Ky qėndrim, i cili reflektohet edhe nė jetėn politike, i nxitė ata kundėr formave, tė cilat shtyejnė apo pengojnė realizimin e planeve tė tyre. Mirėpo mu ajo qė njerėzit konsiderojnė si tė metė tė formave tė demokracisė e bėn atė aq tė dobishme pėr lirinė, sepse merita e tyre kryesore ėshtė, se ato shėrbejnė si shtyllė kalimi nė mes tė fortėve dhe tė dobtėve, nė mes qeveritarėve dhe tė qeverisurve, duke e ndaluar njėrėn palė dhe duke i dhėnė palės tjetėr kohė pėr tė menduar. Format bėhen edhe mė tė domosdoshme sa mė i madh dhe i fortė qė tė jetė sovrani dhe sa mė i papėrfilltė dhe i dobėt tė bėhet individi. Pėr popujt demokratik nė kėtė mėnyrė format janė vetvetiu mė tė rėndėsishme se sa pėr popujt tjerė."

Mirėpo do tė ishte gabim po tė bėhej definimi i shtetit demokratik duke u nisur vetėm nga rregullat dhe parimet e tij formale. Sepse derisa ligjvėnėsi tė mund tė inkuadrohet nė mėnyrė tė pakufijshme, edhe ligjėsia e administratės mbetet vetėm njė parim formal. Kjo mundėson psh. qė njė ligj i aprovuar nė mėnyrė tė drejtė formale t`i heqė tė drejtat themelore dhe parimet themelore tė shtetit juridik, siē ishte rasti me ligjin e autorizimit tė vitit 1933. Nė kėtė mėnyrė do tė heqeshin nė fakt tė gjitha sigurimet e shtetit juridik. Pėr kėtė arsye, keqpėrdorimi i mundshėm i tė drejtės ligjdhėnėse tė parlamentit duhet penguar pėrmes dhėnies sė pėrparėsisė kushtetutės para ligjit. Edhe legjislativja ėshtė e lidhur nė vlerat themelore tė rendit kushtetutar. Nė shtetin juridik, respektimin e tyre e kontrollon gjyqėsia kushtetuese. Nė kėtė mėnyrė ajo paraqet thelbin e ēdo shteti juridik. Ekzistenca e saj dėshmon, se hapėsira e veprimit e vendimeve politike duhet tė pėrputhet me tė drejtat e shoqėrisė. Mirėpo edhe lidhja e instancės ligjvėnėse nė kushtetutė nėn kontrollin e gjykatės kushtetuese do tė mbetej pėr aq kohė formale, deri sa ligjvėnia kushtetutėndėrruese (nė kushte tė rėndomta shumica pre dy tė tretat e votave nė parlament), pėr shkak kompetencave tė saj nė ndėrrimin e kushtetutės do tė ishte nė gjendje t`i heqė parimet dhe mėnyrėn e procedimit tė shtetit juridik dhe bashkė me to edhe tė drejtat themelore tė qytetarėve.

[Kreu i faqes]        [Kthehu nė vėshtrimin e pėrgjithshėm]

Sovraniteti i popullit dhe shteti juridik

Mirėpo ai i cili nė shtetin juridik sheh mė shumė se sa personifikimin e procedurave formale, e kupton atė edhe si madhėsi tė vlerave, si shtet tė barazisė dhe lirisė, do ti duhet ta lidhė edhe ligjvėnėsin kushtetutėndėrrues dhe me kėtė edhe vetė sovranitetin e popullit nė vlerat themelore tė ēdo rendi paqėdashės kushtetues. Sepse edhe njė shumicė aqė e madhe duhet t`i ketė kufijtė e saj. Nė idenė mbi shtetin juridik, parimit dinamik, sipas sė cilit vlenė vullneti i popullit, parimit demokratik tė venldosjes sė shumicės, i shtohet njėkohėsisht edhe njė parim tjetėr statik, vetėm pas plotėsimit tė sė cilit mundėsohet realizimi i lirisė sė individit dhe mbrojtja e pakicave, e me kėtė edhe e demokracisė. pėrmes shtetit juridik dokumentohet, se demokracia bazohet mbi botėkuptimet e pėrbashkėta dhe dakordimin e tė gjithė qytetarėve pėr respektimin dhe ruajtjen e tė drejtave themelore. Vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė sigurohet ekzistimi i saj afatgjatė.

[Nxjerrė nga: Waldemar Besson/Gotthard Jasper, Das Leitbild der modernen Demokratie. Bauelemente einer freiheitlichen Staatsordnung, Bonn 1990]

[Kreu i faqes]

 

Pėr ne    II    Kontakti    II    Service    II    Temat

Komplekset tematike:    Tė drejtat e njeriut    II    Demokracia